Darbo laikas: I-V 8.00 - 18.00
                     VI   8.00 -16.30
                    VII  nedirbame

RASEINIŲ

MARCELIJAUS MARTINAIČIO

VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Už Raseinių, ant Dubysos, / teka saulė, teka, / geltonplaukės puikios visos / šneka ten, oi šneka.

Maironis

Dedikacija Vincui Kudirkai „Pašauktasis“

Pereiti prie turinio

2018 06 06

 

Birželio 17 d. 11 val. Raseinių r. Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčioje režisierė, aktorė Virginija Kochanskytė ir pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Inga Maknavičienė atliks dedikaciją Vincui Kudirkai „Pašauktasis". Tai – Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos vykdomo projekto „Šimtmečio tiltai" vienas iš renginių. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Kviečiame dalyvauti.

VINCUI KUDIRKAI – 160 TAUTINEI GIESMEI – 120 LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMUI – 100

 

PAŠAUKTASIS

Dedikacija Vincui Kudirkai

VINCAS KUDIRKA – POETAS, KOMPOZITORIUS, SVAJOTOJAS!

 

,, Žmogus gali aiškiausią ir artimiausią dalyką – patį save padovanoti labiausiai abejotinam – pačiai Nežinomybei, kurioje jis sukuria savo vietą. Ir tai jau yra žmogaus misterija" – rašo V. Kavolis.

 

V. Kudirka, visomis jėgomis žadinęs lietuvių tautinę savimonę, grindęs realius pagrindus Lietuvos prisikėlimui, ne taip dažnai prisimenamas šiandienos visuomenėje. Programoje įvairiapusiškai pristatoma V. Kudirkos kūryba bei veikla, kuri darė įtaką ne tik meno raidai, bet ir žmonių apsisprendimams. Programoje skleisis dr. V. Kudirkos portretas- šiuolaikiškas, gyvybingas, aktualus.

 

Programos literatūrinis scenarijus sukurtas remiantis V. Kudirkos kūriniais (proza, poezija, satyra, publicistika, amžininkų prisiminimai, laiškai, autobiografinės žinios, literatūrologų ir istorikų (A. Zalatorius, V. Kavolis, M. Šidlauskas) knygomis. 1871 – 1877 metais, besimokydamas Marijampolėje, V. Kudirka gimnazijos orkestre grojo smuiku, turėjo gražų balsą, dainavo chore.

 

Jis pirmasis Suvalkijoje XIX a. pabaigoje pradėjo organizuoti instrumentinius ansamblius, įtraukdamas į juos savo draugus ir pažįstamus; kartais ir pats sėsdavo prie pulto su smuiku ar violončele. Neblogai valdydamas styginius instrumentus, skambindamas ir fortepijonu, V. Kudirka su jam būdingu užsidegimu ėmėsi dar vienos muzikos srities – kompozicijos. Jis parašė keliolika nedidelių pjesių fortepijonui, smuikui ir kitiems instrumentams.

 

Prof. V. Landsbergis įvardija V.Kudirką pirmuoju Lietuvos nacionaliniu kompozitoriumi. V.Kudirka surinko ir išleido du liaudies dainų natų sąsiuvinius ,,Kanklės", kurie, anot prof. Vyt. Landsbergio, tapo pagrindu Dainų šventėms Lietuvoje. Kai ką iš tų dainų ir pats harmonizavo. Programos metu atliekami aštuoni, šiai dienai žinomi, V. Kudirkos instrumentiniai kūriniai.

 

Keliaujama rašytojo gyvenimo ir kūrybos keliu. Muzikos kūryba, kaip ir kamerinis muzikavimas draugijoje buvo jo sielos atgaiva ir bendravimo džiaugsmas. Prof. V. Kubilius, išklausęs šią programą, yra pasakęs, kad įtaigesnės V.Kudirkos asmenybės ir jo kūrybos interpretacijos nėra girdėjęs. Programa išspręsta, atliepiant 19 a. madingam ir V. Kudirkos mėgtam literatūriniam – muzikiniam salonui, suteikia žiūrovams ne tik daug pakilių minčių, jausmų, emocijų, bet drauge yra stiprus energetinis užtaisas, žadinantis kiekviename kūrybines galias, suteikiantis pasitikėjimą savo jėgomis, duodantis viltį, auginantis meilę artimui ir gimtam kraštui.

Rugsėjo 15 d. Tautinei giesmei – 120. Gruodžio 31 d. Vincui Kudirkai – 160.

2019 m. Lietuvos himnui – 100.

Dalyvauja

Virginija Kochanskytė - aktorė, režisierė, Klaipėdos universiteto docentė.

Inga Maknavičienė – pianistė, tarptautinių konkursų laureatė, Klaipėdos universiteto docentė.

 

V. Kochanskytė iš interviu ,,Apie ,,Balso galią":

 

,,Man, kaip kūrėjai, auditorija yra svarbi, nes garsiai tariamo žodžio prasmės visada veriasi čia ir dabar. Ir veriasi taip, kaip skaitant vienumoje niekad neatsivertų. Balsas turi sukurti ne tik eilėraščio, bet ir vakaro atmosferą, kaip kokią vientisą melodiją, o joje svarbus ne tik balso tonas, bet ir pauzė, tyla, įsiklausymas į žodžius, kuriuos tik ką pasakei, kuriuos kas nors išgirdo.

 

Tai ir yra poezijos skaitymo menas, kuriamas žmonių akivaizdoje ir daug nuo jų priklausomas. Galima svarstyti, ar pateikiama kūrinių interpretacija, kuri atrodo svarbi ir įdomi tau, tokia pat pasirodys ir klausytojams. Tačiau esu ne kartą įsitikinusi: kai kalbi apie tai, kas iš tiesų tau rūpi, būni išgirsta ir suprasta, nes provokuoji esminę pokalbio situaciją. Intensyviame poezijos aktoriaus ir jos klausytojų dialoge iškyla iki tol nepastebėtos kūrinių prasmės.

 

Taip man atsitiko rengiant jubiliejinę Vinco Kudirkos programą. Ilgai negalėjau perprasti šio autoriaus, suvokti dabar įmanomo jo literatūrinės kūrybos bei visuomeninių idėjų gyvybingumo. Buvau jau bepasiduodanti, tačiau sugalvojau paskaityti Kudirkos - absoliutaus idealisto - tekstus mokyklose jauniems žmonėms. Ir būtent po šio susitikimo išgirdau Kudirkos balsą - vitališką, silpną ir vienišą, švelnų ir aistringą. Jam kūryba buvo būdas materializuoti gyvenimo patirtį - suteikti formą savo dvasiai, jausmams, mintims."